Vienas ar du aukštai – ne vien grožio klausimas

Planuojant statydintis energiją taupantį individualų namą, klausimas, vieno ar dviejų aukštų jis turėtų būti, nebėra vien apie grožį ar skonį. Apsisprendžiant svarbu aptarti optimalų pastato išplanavimą, išorinių atitvarinių konstrukcijų ploto ir vidinio tūrio santykį.

Mažiau išorinių atitvarų – daugiau šilumos

Namo aukštų skaičių gali lemti ir sklypo dydis, forma bei artimiausia aplinka, taip pat – ir individualūs būsimųjų gyventojų poreikiai. Bet siekiantiems turėti energiškai efektyvų būstą ir turintiems laisvas rankas rinktis sklypą projektuotojai įprastai primena –  dviejų aukštų pastatas yra ekonomiškesnis sprendimas.

Pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas užsakovams, kurie nori gyventi vieno aukšto name, iškart sako, jog teks susitaikyti su šiek tiek didesnėmis išlaidomis energijai, nei būtų galima pasiekti su tokia pačia, bet dviejuose aukštuose išdėstyta šildomo ploto kvadratūra.

„Taip yra todėl, kad grindų ir stogo plotas išeina dvigubai didesnis nei dviejų aukštų pastate. Sienų plotas iš esmės lieka tas pats, bet su išore besiribojančių atitvarinių konstrukcijų plotas didesnis. Tai reiškia daugiau energijos nuostolių, daugiau reikia „atidirbinėti“ – pavyzdžiui, susigrąžinti šilumos per langus“, – įspėja M. Ramonas.

„Kuo išorinis pastato perimetras mažesnis, tuo lengviau pasiekti aukštus energinius parametrus. Galima sakyti, kad mažesniame name tai padaryti sunkiau nei daugiaaukščiame, tad energiškai efektyvus mažo tūrio ir kvadratūros individualus namas yra pats didžiausias iššūkis“, – sako ir architektas, energiškai efektyvių namų projektuotojas Rytis Kaminskas.

Net jei namas tik dviejų aukštų, šilta atitvara tarp pirmo ir antro aukštų yra jau nemenkas privalumas. Tas pats kvadratinių metrų skaičius, išdėstytas viename aukšte, reikštų didesnį šiltintiną pamatų ir stogo plotą.

Požiūrį lemia patirtis

Kaminskas neabejoja – gyvenimas gerai suprojektuotame vieno aukšto name yra kur kas komfortiškesnis: jaunoms šeimoms netenka saugoti nuo laiptų mažų vaikų, vyresniems žmonėms nereikia vargti laipiojant ar baimintis nuslysti vaikštant nakčia. Nors daugelis tiki, jog užlipus miegoti į antrą aukštą psichologiškai lengviau atsiriboti nuo dienos chaoso, miegančiuosius nuo aktyvios zonos, kurioje galbūt dar likę šeimynykščių, tokiu atveju skiria tik perdanga. O projektuojant vieno aukšto namą miego ir aktyvioji zonos įprastai atsiranda skirtingose namo pusėse, atkreipė dėmesį architektas, ir tuo atveju tikrai geresnė ne tik emocinė, bet ir garso atskirtis.

„Statistiškai dviejų aukštų namą dažniau renkasi jauni, bute augę žmonės –sukūrus šeimą jiems dažniau norisi dviejų aukštų namo, nes būtent tokia yra jų namo asociacija, – komentavo R. Kaminskas. – Jie nori ir savo, ir vaikų miegamųjų viršuje, būtinai nori ir balkono, nes jį turėjo bute. Nepagalvojama, kad name jo nereikia – galima išeiti į kiemą.

Bet statydamiesi antrą namą žmonės, ypač, jei yra brandesnio amžiaus, jau nori patalpų viename lygyje, vengia bet kokio aukščių perkritimo ir atsisako net tų kelių laiptelių, kuriuos anksčiau buvo populiaru įrengti tarp virtuvės ir svetainės ar pan.“.

Kita vertus, sprendimą dėl namo aukštingumo gali lemti ir sklypo dydis – kartais tenka rinktis du aukštus vien todėl, kad kitaip sklype tiesiog neliktų vietos vejai. O kartais dviejų aukštų namas suplanuojamas supratus, kad tik iš antro namo aukšto atsivers patrauklus vaizdas.

Jei vis dėlto projektuojamas vieno aukšto pastatas, bet sklype pavyksta jį suorientuoti taip, kad į pietus būtų atgręžti didieji langai, jei išvengiama didelių langų šiaurinėje dalyje ir įgyvendinus kitus būtinus sprendinius, tai aukšta energinio efektyvumo klasė, vis vien yra įgyvendinama svajonė. Bet kalbant apie standartišką, ekonomišką variantą, statant dviejų aukštų pastatą, gerą rezultatą pasiekti lengviau pasiekti – jei tik visa kita daroma irgi gerai.

Įmantrios formos apsunkina užduotį

Kaminskas ragina nepamiršti ir dar vieno energiškai efektyvaus namo planavimo principo – tūrio optimizavimo: „Ar projektuoji vieno, ar dviejų aukštų namą, nereikia pridaryti labai sudėtingų elementų, kurie apsunkina efektyvų konstrukcinių mazgų išsprendimą ir galimybę pastatydinti energiją taupantį namą: balkonų, konsolių, nišų, sudėtingų stogų formų“.

Dviejų aukštų gotikinė pilaitė – ne lengviausias kelias siekiant aukštų energijos taupymo standartų, patikino ir M. Ramonas. „Patartina apsieiti be nereikalingų atsikišimų, įvairių peraukštėjimų, kas ir brangina statybą, ir sudaro papildomų problemų dėl galimo peršalimo, pelėsio atsiradimo – žymiai padidėja klaidų rizika“, – sakė pasyviųjų namų projektuotojas.

2017 03 21 Rusnė Marčėnaitė SA.LT
Autorius

RytisKaminskas